- sukalti
- sukálti vksm. Sùkalė (vi̇̀są) bãslį į žẽmę.
.
sukalti
Look at other dictionaries:
sukalti — 1 sukalti, sùkala, sùkalė 1. tr. sumušti, suvaryti mušant: Sukalu, sumušu SD444. Prikirto miške pagalių ir sukalė juos į žemę K.Kors. | refl.: Šitan medin labai lengvai vinys susikals Ds. 2. tr. kalimu ką padaryti: Plaustas iš ramstų sukaltas J … Dictionary of the Lithuanian Language
sukaltinis — sukaltìnis, ė adj. (2) kuris sukaltas: Sukaltiniai sutvirtinimai GTŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
prikalti — 1 prikalti, prìkala, prìkalė tr. 1. SD302 primušti, prisegti kuo: Vinimi, negeliu prikalu, primušu R26. Lentyną prie sienos prikalk J. Prikalė raštą prie durių Ns1857,6. Gaidelis šeštas, ant girnos prikaltas, kojele mina, saujele pila Mrc.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukalinėti — 1. iter. dem. 1 sukalti 1: Jau visas vinis sukalinėjau Žvr. 2. iter. dem. sukalti 8: Skrynią sukalinėjau tvirtai Žvr. kalinėti; apkalinėti; atkalinėti; įkalinėti; iškalinėti; paka … Dictionary of the Lithuanian Language
inkilėlis — inkilė̃lis dkt. Padarýti, sukálti inkilė̃lį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkalti — 1 apkalti, àpkala, àpkalė (apkãlo) tr. 1. prk. apdaužyti; apmušti: Apkalu, apmušu SD56. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj Ds. Apkala vaikas berną, ir tiek Dgl. 2. kalimu ką kuo aptraukti, apmušti: Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas … Dictionary of the Lithuanian Language
aptūpti — aptū̃pti, àptupia, àptūpė 1. tr. Š, Rtr, KŽ, Dkš, Skr, Ėr, Ds, Brs tupiant apglėbti sparnais, apkėsti, apgaubti: Višta àptupia vištyčius J. Kalakutė daug àptupa kiaušinių Klm. Kad višta neàptupia visų kiaušinių, keli vis užšąla Mžš. Nė višta … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalti — 1 atkalti, àtkala, àtkalė (atkãlo) tr. 1. atmušti: Atkalk duris, langenyčias! Slm. Atkėlė vartus, atkalė kuolus, priėmė nakvynėlėn TDrIV43(Vlk). Tai vaikas plaktuku atkalė [durų skląstį] Klvr. | prk.: Tokiam kavalieriui verta dar snukį atkalti … Dictionary of the Lithuanian Language
balžiena — 1 balžiena sf. (1) K, Rdm, Krč, Ds, balžienà (3) KI328; MŽ142 akėčių skersinis, į kurį kalami akėtvirbaliai; rogių skersinis, maunamas ant stipinų; žr. balžienas 2: Į balžienas yra sukalti akėčvirbaliai Sn. Nutrūko galas vienos balžienõs Svn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
balžienas — sm. (1, 3) 1. medžio, dažniausiai beržo, gabalas padargams daryti: Senis parsivilko storiausią balžieną, sukapojo ir padžiovė ant pečiaus Prl. Tokio balžieno vinis laikys šuns amžių Ar. Kur tu pakelsi tokiuos balžienus? Ds. Tu lazdele sausoji,… … Dictionary of the Lithuanian Language
